Grybai

Grybai (lot. Fungi) – didelė gyvų heterotrofinių organizmų grupė. Anksčiau ji buvo laikyta augalų dalimi, bet vėliau išskirta į atskirą – Grybų karalystę.

Istorinės žinios:

Rasti suakmenėję baravykinių eilės grybai rodo, kad jie gausiai augo jau prieš 150 milijonų metų. Paleozojaus eroje pasirodė gleiviagrybiai (Myxotnycetes), mezozojaus – skylėtbudiniai (Polyporaceae), rūdiečiai (Uredinales), kainozojaus – pelėsiniai, dyglutiniai (Hydnaceae) grybai.

 Dabartis: 

Šiandien grybų priskaičiuojama per 100 000 rūšių. Kasdieniniame gyvenime naudojamasi grybų nauda arba pastebimos jų veiklos pasekmės. Parazitiniai grybai sukelia ligas. Tam tikri grybai naikina meno kūrinius, aparatūrą, įrenginius, jų „dėka“ griūva namai, yra tiltai, skęsta laivai. Kai kurių grybų sporoms nebaisūs 150° C šalčiai, net aviacinis benzinas.Kita vertus, iš grybų gaminami antibiotikai, vitaminai, augimo stimuliatoriai, fermentai, organinės rūgštys, preparatas boverinas, naikinantis žalingus vabzdžius, be grybų neapsieinama kulinarijoje.

Paprastoji musmirė (Amanita muscaria)

Augimo sąlygos:

Grybams augti reikalingi mineraliniai makroelementai ir kitokios medžiagos.Kiekviena grybų rūšis turi tipinę augimvietę (biotopą). Jų augimui reikalingas nevienodas šilumos, šviesos kiekis, skirtinga CO₂ ir kitų dujų apykaita, kitoks substrato rūgštingumas, nevienodas drėgmės kiekis: piengrybiai, musmirės auga, kai žemės drėgnumas yra 10 %, kai kurioms ūmėdėms, trimitėliams – ne mažiau kaip 40 %, pievagrybiams, baravykams, rudmėsėms – ne mažiau kaip 60 %, mat grybiena minta osmoso būdu, t. y. visu paviršiumi, todėl jai kenkia ir per mažas, ir per didelis drėgmės kiekis.Grybų augimą nulemia ir lietūs: šilti – aktyvina grybieną augimui, stiprūs, audringi lietūs grybams nepalankus.

Grybų grupės skirstomos:

• Pagal dauginimosi būdą.

• Pagal mitybos būdą.

• Pagal mitybos ryšius.

• Pagal aplinkos terpę.

• Pagal panaudojimą: valgomus, nuodingus, parazitinius, haliucinogeninius.

 

 

Paprastosios kelmiukės